- kunigiškis
- 1 kunigìškis, -ė smob. (2) 1. K kunigo darbininkas, tarnas ar baudžiauninkas: Kunigiškiai buvo lygūs bajoriškiams A.Janul. Seimelis nutarė imti iš kiekvieno baudžiauninko bajoriškio ir kunigiškio po aštuonias kap. A.Janul. 2. žr. kunigininkas: Kunigìškiai pabaigė mokslą Šlu. Kunigiškiai eita py kunigo du metu Prk.
Dictionary of the Lithuanian Language.